Jeruzalė - Prie Genezareto ežero Izraelio archeologai rado vieną seniausių gyvenviečių. Kelių universitetų botanikai, geologai ir zoologai esą įsitikinę, jog pietvakarių pakrantėje rado 23.000 metų senumo kultūros pėdsakus, praneša krikščionių informacijos tarnyba „Assist“ (Garden Grove, Kalifornija, JAV). Pagal žydų tradiciją šioje vietovėje buvo ir Edeno sodas, kuriame gyveno pirmieji žmonės Adomas ir Ieva. Ohalo II kasinėjimai - šešių trobų iš ažuolo ir eglūno liekanos, šešios ugniavietės ir kapas – yra du-trys metrai po vandeniu. Archeologo Dani Nadel (Haifa) manymu, gyvenvietė priklauso pereinamajam iš klajokliško į sėslų laikui. Žmonės, tuomet daugiausia buvę žvejai, medžiotojai ir rinkėjai, ežero pakrantėje pastatė statinį, kuriame matyt gyveno ne vienerius metus.

Tai bus galima padaryti naudojant šiuolaikines technologijas ir internetą. Tokią žinią praėjusį gruodžio mėnesį paskelbė Leipcigo universiteto, Sinajaus Kalno Šv. Kotrynos vienuolyno, nacionalinių rusų ir britų bibliotekų atstovai. Būtent jų atstovaujamose bibliotekose saugomi vienos iš seniausių pasaulyje Biblijų, žinomos kaip „Codex Sinaiticus“, dalys ir fragmentai.

Iš užmaršties „Codex Sinaiticus“, supratęs jo vertę, iškėlė žymus IX a. Biblijos tyrinėtojas Konstantinas von Tischendorfas, kuris jį užtiko Sinajaus kalno Šv. Kotrynos vienuolyne, esančiame Egipto teritorijoje ir kuris žinomas kaip seniausiai pasaulyje veikiantis, dar VI a. įsteigtas vienuolynas. Tischendorfas į šį vienuolyną keliavo tris kartus, jo paieškų rezultatas buvo 43 cm aukščio ir 38 cm pločio, 346 su puse pergamento lapų. Vien tokio kiekio pergamento pagaminimui reikėjo ne mažiau kaip 170 - 180 avių odos, nekalbant apie begalinį perrašinėtojų kruopštumą ir kantrybę.

199 „Codex Sinaiticus“ lapuose yra maždaug pusė Senojo Testamento tekstų, o likusiuose 147 lapuose – visas Naujasis Testamentas ir dar du ankstyvieji krikščionių raštai - „Barnabo laiškas“ ir „Hermo Ganytojas“. Tekstai parašyti graikų kalba, tačiau skirtingai: jei NT yra parašytas „koine“ tarme, kalbėta Kristaus laikais, tai ST graikų kalba yra kur kas senesnė, mat tai Šventųjų Raštų vertimo iš hebrajų į graikų kalbą, vadinamo „Septuaginta“ ir atlikto III-II a. pr. Kr., nuorašas.

„Codex Sinaiticus“ vertingumas yra jo senumas ir vientisumas. Tyrinėtojai mano, kad jis buvo parašytas Egipte maždaug 330-350 m. po Kr. ir susilaukė kelių nežymių korekcijų vėlesniais amžiais. Kadaise tai turėjo būti visas ST ir visas NT, tačiau amžių bėgyje dalis ST pasimetė, sunyko, o gal buvo sunaikinta. Yra išlikusios visos, nepaisant kai kurių fizinių pažeidimų ir trūkstamų teksto vietų, NT knygos. Šiam kodeksui savo verte prilygsta tik Vatikano bibliotekoje saugomas „Codex Vaticanus“, galbūt dar senesnis Biblijos graikų kalba nuorašas.

Po to, kai Tischendorfas atrado „Codex Sinaiticus“, šis tekstas ir įvairios jo dalys patyrė įvairių „nuotykių“. Šiuo metu didžioji kodekso dalis saugoma Britų nacionalinėje bibliotekoje Londone, dar po kelis, keliolika ar keliasdešimt fragmentų saugoma Leipcigo universitete Vokietijoje, Sinajaus kalno Šv. Kotrynos vienuolyne Egipte ir nacionalinėje Rusijos bibliotekoje Sankt Peterburge. Šių bibliotekų projektas leis vėl juos surinkti į vieną tekstą, kuris bus publikuotas Britų nacionalinei bibliotekai priklausančioje interneto svetainėje ir prieinamas visiems norintiems nemokamai. Prie originalo teksto numatoma pridėti jo šiuolaikinius vertimus anglų, o vėliau vokiečių, ispanų bei šiuolaikine graikų kalbomis ir kompetentingus komentarus. Neabejotina, kad galimybė kodekso analizei pasitelkti kompiuterį, norimą žodį rasti „pelės“ mygtuko spragtelėjimu, išsamios išnašos padarys šio senovinio teksto studijas daug veiksmingesnes.

„Codex Sinaiticus“ skaitmeniniu formatu bus itin naudingas tiems mokslininkams, kurie studijuoja hebrajiškus ir krikščioniškus raštus, Bažnyčios istoriją, tekstų perrašymą, perdavimą bei paplitimą ir panašias disciplinas, bet ypatingai – Biblijos vertėjams. Šiuo metu joks Biblijos vertimas, kritiškai nesugretintas su senaisiais manuskriptais, nebegali būti laikomas iš tikro kompetentingas. Taip pat tikimasi, kad sėkmingai įgyvendintas projektas skaitmeniniu formatu pateikti ne tik mokslininkams, bet ir plačiajai auditorijai „Codex Sinaiticus“, atvertų kelią kitiems panašiems projektams. Vis dėlto to dar nereikėtų laukti greitu metu, mat numatoma, jog vien su „Codex Sinaiticus“ susijęs projektas pareikalaus 4 metų laiko ir apie milijono eurų išlaidų.