Tokių šiurpą keliančių vietų kaip Negyvoji jūra pasaulyje rasime nedaug. Vien jos pavadinimas daug ką pasako. Kadaise šioje vietovėje buvo du miestai Sodoma ir Gomora, jų likimas kelia šiurpą ir siaubą, o vietiniai gyventojai šią vieta vadina "prakeikta vieta".

1947 m. beduinų berniukas vardu Muhammed Ed-Din iš Taamire genties, išvargęs nuo ilgų pradingusios ožkos paieškų, netikėtai aptiko olą, kurioje auksčiau, nei jis galėjo pasiekti, matėsi nedidelė anga. Pamanęs, kad ožka gali būti ten, jis į angą įmetė akmenį. Tuomet vietoj ožkos bliovimo pasigirdo dūžtančio molinio indo garsas. Užsiropštęs ant uolos ir patekęs į olos vidų, vaikas pamatė nemažai molinių indų, kuriuose aptiko daugybę odinių ritinių.

Taip buvo surasti garsūs visame pasaulyje Vadi-Kumrano uolų rankraščiai, kurių vardu jie ir buvo pavadinti.

Iki šio radinio mokslininkai ateistai tvirtino, kad Bibliją, kurią turime šiandien ir Biblija, kuri buvo skaitoma prieš du tūkstančius metų yra absoliučiai skirtingos knygos. Jie stengėsi įrodyti, jog bėgant amžiams ir kaičiantis politinėms situacijoms Biblija buvo daug kartų pakeista, papildyta, iš jos buvo daug kas pašalinta. Iš Biblijos, kaip istorinės knygos, buvo dažnai šaipomasi. Na, o paprieštarauti jų teiginiams dažniausiai būdavo labai nelengva. Tyrinėjantieji Bibliją iki Kumrano radinių rėmėsi rankraščiais: Didžiosios Britanijos muziejuje saugomu rankraščiu (895 m.po Kr.); Sankt Peterburgo Viešojoje bibliotekoje saugomais dviem rankraščiais (916 ir 1008 m. po Kr.) ir rankraščiu iš Alepo (Arono Ben-Ašero kodeksas) - 10 a. po Kr. Visi kiti raštai datuojami 12-15 a. po Kr.

Kai archeologai paskelbė, kad Kumrano rankraščiai yra datuojami 4 a. iki Kr. ir 1 a. po Kr., įtampa mokslo pasaulyje padidėjo. Iš esmės buvo iškelti du klausimai: 1. Ar Biblija yra patikima istorinė knyga, ar ne? 2. Ar tikrai ji nepasikeitusi per daugelį amžių?

Mokslininkams tiriant Kumrano rankraščius tvyrojo viso pasaulio ateizmo ir krikščionybės laukimo įtampa.

Taigi Kumrane rastų Biblijos rankraščių amžius datuojamas 3 a. iki Kr. - 2 a. po Kr. Beveik visos rastos Šventojo Rašto knygos turėjo po keletą egzempliorių: Psalmyno - 50, Pakartoto įstatymo - 25, Izaijo - 19, Pradžios - 15, Išėjimo - 15, Kunigų - 8, Mažųjų (dvylikos) pranašų - 8, Danieliaus - 8, Skaičių - 6, Ezechielio - 6, Jonos - 5, Samuelio - 4, Jeremijo - 4, Rūtos - 4, Giesmių giesmės - 4, Raudų - 4, Teisėjų - 3, Karalių - 3, Jėzaus Navino - 2, Patarlių - 2, Ekleziasto - 2, Ezdro - 1, Kronikų - 1.

Štai kokią išvadą dėl Kumrano radinių pateikė sovietų laikų akademikas I.D. Amusinas: "Biblijos tekstų tyrimas atskleidė įsidėmėtiną faktą: šiuo metu seniausieji rankraščiai iš Kumrano nepatvirtina ankstesnių teiginių dėl nesuskaičiuojamų Biblijos pakeitimų, kuriuos mums siūlė Biblijos kritika". Kaip matote, netgi sovietmečiu buvo patvirtinta, kad Biblija mus pasiekė visiškai nepakitusi. Ką jau kalbėti apie vakarų mokslininkų, kurie nebuvo patyrę marksizmo-leninizmo ideologijos mokslo sferoje, pareiškimus. Jie rašė tiesiai - Kumrano radiniai yra didžiausias ir nenuginčijamas patvirtinimas, jog Biblija yra tiksli istorinė knyga.

Šiuolaikinis pirmaujantis semitologas V. Olbraitas pavadino Kumrano atradimą "didžiausiu Naujųjų Laikų atradimu".

Įspūdingas Biblijos teksto išsilaikymas, nežiūrint visų laikų jo priešų pastangų, liudija, kad Biblija - tai ypatinga Knyga, kurios Autorius yra pats DIEVAS.

www.jezus.lt