Pirmas klausimas, į kurį reikia atsakyti, yra Žemės amžius. Mums sakoma, kad Žemė yra stulbinančiai sena – 4600 milijonų metų – ir kad dinozaurai gyveno maždaug prieš šimtą milijonų metų. Tačiau yra mokslinių įrodymų, sakančių, kad Žemės amžius yra kur kas trumpesnis negu nurodytas skaičius. Tas įrodymas, kurį pateikia įvairios mokslo sritys, nustato, kad Žemė, toli gražu, neegzistuoja tūkstančius milijonų metų, o tiktai kelis tūkstančius. Straipsnio apimtis leidžia pažvelgti detaliau tik į du šio įrodymo atvejus.

Pirmas dalykas, įrodantis, kad žemė yra sąlyginai jauna, kyla iš fakto, jog Saulės sistemoje aptinkama trumpo periodo kometų. Kometos galvą galima įsivaizduoti kaip milžinišką purviną sniego kamuolį, o kai kometa artėja prie Saulės ir jos ledinės galvos dalelės nupučiamos Saulės spinduliavimo, ji užsiaugina uodegą. Taip kometa palaipsniui suyra iki taško, kai ji nustoja egzistuoti. Dėl tokio nuolatinio irimo britų astronomas R. A. Littleton padarė išvadą, kad „tikriausiai jokia trumpo periodo kometa negali išlikti ilgiau kaip apie 10000 metų“.

Kadangi trumpo periodo kometos ir visos planetos sukasi aplink Saulę kaip vienos sistemos dalis, astronomai logiškai daro išvadą, kad visos šios dalys yra to paties amžiaus. Kadangi trumpo periodo kometos yra trumpaamžės (t. y. mažiau nei 10000 metų) ir tokių trumpo periodo kometų dar yra Saulės sistemoje (pvz., Halio kometa), tada vienintelė logiška išvada yra ta, kad Saulės sistema, taigi ir Žemė, yra mažiau nei 10000 metų amžiaus.

Kita įrodymo dalis, kuri teigia, kad mes gyvename jaunoje Žemėje, kyla stebint skaičių kosminių dulkių dalelyčių, kurios įskrenda į Žemės atmosferą iš kosmoso. Šios kosminės dulkės palaipsniui nusėda ant Žemės paviršiaus, nuo kurio lietus jas nuplauna į upes, jūras ir vandenynus. Yra išmatuota, kokiu tempu šios dulkės krinta ant Žemės paviršiaus; taip pat yra žinoma, kokiu tempu jas akumuliuoja vandenynai. Kadangi šios dulkės turi 2,5% nikelio, galima apskaičiuoti ir nikelio kiekį vandenynuose. Vadinasi, matuojant nikelio kiekį vandenynuose ir žinant, per kokį laiką jis nuplaunamas į vandenyną, galima apskaičiuoti laikotarpį, kurio prireikė tokiam nikelio kiekiui atsirasti vandenynuose. Pasirodo, jog tam reiktų tik 9000 metų.

Šių dulkių buvimas Saulės sistemoje irgi rodo, kad Žemės yra mažiau negu 10000 metų amžiaus. Dulkių dalelytės yra tokios mažos, kad jas veikia Saulės šviesos slėgis, kuris priverčia jas pamažu leistis ir palaipsniui kristi į Saulę. Įrodyta, kad per 10000 metų Saulės sistema turėtų būti visiškai išvalyta nuo šių dulkių, nes jos visos būtų sugertos Saulės. Faktas, kad šios dulkės vis dar randamos Saulės sistemoje, yra dar vienas įrodymas, kad Saulės sistema, o drauge ir Žemė, yra tik kelių tūkstančių metų.

Ir kiti moksliniai įrodymai rodo, kad mes gyvename jaunoje Žemėje. Pavyzdžiui, helio kiekio matavimai atmosferoje nurodo, kad Žemė yra apie 11000 metų, o Žemės magnetinių laukų silpnėjimas rodo, kad Žemė negali būti senesnė kaip 20000 metų. Dar daugiau, disbalansas tarp radioaktyvios anglies formavimosi atmosferoje rodiklio ir jos išnykimo biosferoje rodiklio nurodo, kad Žemės atmosfera yra apie 10500 metų. Taigi įvairių mokslo sričių tyrinėjimai parodo, kad mes gyvename jaunoje Žemėje, ir moksliniai įrodymai patvirtina, kad iš tikrųjų Žemės amžius yra tik apie 10000 metų, o tai labai toli nuo 4600 milijonų metų, kaip dažnai yra cituojama.

Dr. A.J. Monty White BSc, PhD, Cchem, MSRC
yra Velso Universiteto Tarptautinio biuro direktorius Kardife.

Perspausdinta iš krikščioniško leidinio visiems „Gyvieji Šaltiniai“, 2007/4 redakcijai leidus.
"Gyvuosius šaltinius" galite užsisakyti visuose Lietuvos pašto skyriuose arba elektroniu paštu
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiančio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą

www.jezus.lt